žiurkius

žiur̃kius sm. (2) 1. kas žiurkes gaudo: Rainasis katinas – žiur̃kius Vlkv. 2. prk. neklaužada, vaikėzas: Tie žiur̃kiai manęs neklauso Dkš. Aš tau, žiur̃kiau, parodysiu! Dkš.